Seno dvaro dienoraščiai

Knygą sudaro romanas „Seno dvaro dienoraščiai“ ir „Pabėgusio laiko novelės“. Tekstuose susiduria realybė ir vaizduotė. Abu kūriniai artimi tematiškai, o kai kurie vaizdai pasikartoja ir romane, ir novelėse.
Gyvas magiškasis realizmas su dvaselėmis, nykštukais ir dvarininkais vedžioja skaitytoją labirintais. Personažai ieško savęs ir savo vietos pasaulyje. Dažna vieta – dvaras, jūra, o laiko tėkmė nepaklūsta jokiai logikai. Nuo dvaro ir jūros (tikros ar įsivaizduotos) keliaujama į šiandienos miestą arba susiduriama su Raganos archetipais, bet ir čia svarbiausios – savęs paieškos.
Autorei svarbus žmogaus, pastato bei gamtos ryšys. Veikėjai eina per gyvenimą skausmingai klysdami, klupdami, mokydamiesi, ieškodami sau artimų žmonių, vietų, susidurdami su panikos priepuoliais ar keistomis vizijomis, pvz., įsivaizduojamo brolio buvimu. Erdvės, kaip ir laikas, mainosi, pereina iš vieno teksto į kitą, tačiau veikėjų visiškai nestebina iš kažkur už lango atsiradusi jūra ar atrastos keistos, vos nepražudančios kapinaitės. Veikėjai išlaiko pagarbą gamtai – čia visa šventa, taigi reikia atsiklausti erdvės, ar ji tave priima.