Rožių dvaras

Hera ir Leonas gyveno pasiturinčiai didžiuliame dvare, o Heros puoselėjamas rožynas buvo tikra dvaro puošmena. Tačiau Heros vyras Leonas netikėtai miršta ir žmona lieka dideliame dvare viena ir prislėgta. Negana to, Hera netrunka išsiaiškinti, kad vyras nuo jos slėpė begalę dalykų. Jų geras aprūpintas gyvenimas jau kurį laiką kabojo ant plauko – verslas bankrutuoja, beveik visas turtas įkeistas bankui. 
Herai lieka nedidelė dvaro dalis, o visa kita – išparduodama. Tiek laiko puoselėti, prižiūrimi ir mylėti namai tampa nebemieli. Hera ir toliau prižiūri rožyną, tačiau dirba ten pykdama ir nekęsdama visko aplinkui. Į namą atsikraustę nauji kaimynai kaskart bando susidraugauti su liūdnąja našle, tačiau nesėkmingai. Herai pernelyg sunku priimti draugystę iš tų, kurie dabar gyvena jos su tokia meile kurtuose namus. Tačiau po truputį naujų žmonių gyvenimai įtraukia Herą. Ji ne tik susidomi kitais žmonėmis, bet ir iš naujo susipažįsta su savimi, suvokia, savo ankstesnių nuostatų, vertybių trapumą ir iš naujo įvertina tai, ką turi ir ko neteko.