Suomijos bibliotekų patirtis integruojant migrantus

Tęsiant tarpatautinio ERASMUS+ mobilumo projekto „Tarpkultūrinis migrantų švietimas – personalo kompetencijų tobulinimas“ veiklas kovo mėn. buvo organizuota antroji Lietuvos nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos (projekto koordinatorius), Vilniaus apskrities A.Mickevičiaus ir Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos (projekto partneriai) specialistų mobilumo išvyka  susipažįstant su Suomijos bibliotekų  patirtimi dirbant su migrantais.  Pirmąją mobilumo vizito dieną vyko susitikimas Helsinkio miesto daugiakalbėje (Multilingual_Library) Pasilo bibliotekoje, čia mus pasitiko bibliotekos informacijos specialistė Eeva Pilviö.  Daugiakalbė biblioteka, kurios plotas yra 3500 m^2, teikianti paslaugas Suomijoje gyvenatiems užsieniečiams bei atvira visiems žmonėms. Bibliotekai 15 metų, jos  fonduose yra didelės kolekcijos knygų vaikams, jaunimui ir suaugusiems, apie 80 šalių kalbomis.  Didžiausios literatūros (knygų) ir muzikos kolekcijos yra rusų, estų, arabų, somalio, kinų, persų kalbomis, fonduose gausu muzikos įrašų, filmų, žurnalų, garso  ir elektroninių knygų.  Pasila biblioteka savo fondų knygas siunčia visoms Suomijos bibliotekoms, gerai išvystytas Tarpbibliotekinis abonementas (TBA). Lankytojai bibliotekoje naudojasi periodiniais leidiniais, tik 10 pavadinimų leidinių užsakoma tradiciniu formatu.
Pasila biblioteką lanko  atvykę migrantai iš kitu šalių,  daugelis jų atvyksta iš tokių šalių kur nėra bibliotekų. Migrantai įsikuria Suomijos pabėgėlių centruose ir į biblioteką atvyksta grupėmis lydimi šių centrų darbuotojų, vertėjų, nes bibliotekininkai nekalba tokiomis kalbomis kaip arabų, somalio ir kt. Populiariausias bibliotekininko padėjėjas  dirbant su migrantais yra įvairiomis šalių  kalbomis išleistas Darbo žodynas bibliotekininkui.
Bibliotekos paslaugomis galima naudotis nemokamai. Suomijos mokyklose nėra bibliotekų, todėl į viešąsias bibliotekas ateina klasės mokinių ir biblioteką naudoja kaip Dienos centrą kūrybiniams užsiėmimams, pamokų ruošimui ir bendravimui. Daugelyje Suomijos bibliotekų populiarios Kalbų kavinės, čia  lankytojai mokosi kalbų, diskutuoja jiems aktualiomis temomis suomių, anglų, rusų, ispanų ar kitomis kalbomis. Kalbų kavinės užsiėmimus veda patys bibliotekos darbuotojai, gerai mokantys tą kalbą, arba bibliotekoje praktiką atliekantys studentai ar savanoriai, kalbantys įvairiomis  kalbomis. Dar yra taikoma tokia praktika, kai Kalbų kavinėse dirba  socialinis darbuotojas, kuris padeda spręsti dienos reikalus atvykusiems iš kitų šalių žmonėms.
Tą pačią dieną turėjome galimybę apsilankyti Helsinkio miesto Vuosaari   bibliotekoje. Čia buvo akcentuota, kad visuomenė bibliotekas ir jų turimus resursus bei vykdomas veiklas labai vertina, bet bibliotekininko profesija nėra paklausi specialybė, nors bibliotekininkai Suomijoje labai išprusę: įvaldę inovatyvias technologijas, puikiai valdo 3D technologijas ir moka daug kalbų. Suomijoje įvairioms institucijoms teikiami dokumentai elektroninėje erdvėje, todėl atvykusiems migrantams bibliotekininkas gali suteikti informaciją, prieigą prie kompiuterių ir interneto, o toliau skatina, kad lankytojas  dirbtų pats. Jei bibliotekininkui trūksta kompetencijos, jis turi galimybę pasikviesti atstovus iš valdžios institucijų ar tarnybų, kad būtų suteikta profesionalių žinių kaip dirbti su dokumentais ir žmonėms.
Antrąją mobilumo vizito dieną skubėjome į Espoo miesto biblioteką, nuolatinį lankytojų srautą biblioteka turi dėl vietos, kuri yra šalia didžiulio prekybos centro.
Espas (Espoo) – Suomijos miestas pietinėje šalies pakrantėje; kartu su Vanta ir Kauniainenu įeina į Helsinkio metropoliją. Antrasis pagal dydį šalyje – modernus ir brangus miestas.
Espo bibliotekos darbuotojai labai drąsiai išbando naujas paslaugas skirtas skaitytojams. Tikslinės grupės, su kuriomis dirba Sello biblioteka – tai migrantai ir pabėgėliai. Bibliotekoje lankosi nemažai motyvuotų migrantų, kurie siekia mokslo, turi noro išmokti suomių kalbą bei istoriją, todėl biblioteka integruojant atvykėlius savo erdvėse surengia darbdavių ir ieškančių darbo žmonių susitikimus. Bibliotekininkai migrantams padeda susikalbėti telefonu ar tarpininkauja sprendžiant gyvenamosios vietos paieškoje reiklus, socialines problemas.
Susitikimo metu buvo paminėtas  bibliotekoje įvykdytas ir labai pasiteisinęs projektas Afganistano ambasados apsilankymai bibliotekoje. Suomijoje Afganistano ambasados nėra, bibliotekos darbuotojai politikams pasiūlė įkurti ambasadą bibliotekoje, tačiau įkurti ambasadą reikia labai daug lėšų ir politikai nesutiko. Tada biblioteka pasikvietė Afganistano ambasadą iš Švedijos, kuri į Espoo biblioteką atvyksta kas 2-3 mėn. ir įsikuria bibliotekos patalpose 2-3 dienoms, kad galėtų sutvarkyti pabėgėlių iš Afganistano bei Irano dokumentus, nes daugelis žmonių dokumentų neturi. Per  pirmą susitikimą su ambasados darbuotojais susitikti atvyko 400 žmonių ir pateikė prašymus gauti dokumentus, leidžiančius gyventi Europos Sąjungoje. Suomijoje pabėgėliai iš Afganistano gyvena 20 metų.
Visos didžiosios Suomijos bibliotekos turi bibliobusus, kurie atlieka bibliotekos funkcijas: važiuoja į renginius, pristato bibliotekų paslaugas, pristato knygas iš vienos vietos į kitą, važiuoja į pabėgėlių centrus.
Išvykos metu apsilankėme pas interneto svetainės Infopankki.fi  kūrėjus, tai daugiakalbė interneto išteklių sistema, kurioje surinkta ir pateikta svarbi informacija tiems, kurie planuoja persikelti  gyventi į Suomiją arba jau gyvena čia. Ši svetainė taip pat padeda valdžios institucijoms skleisti informaciją skirtingomis kalbomis. Svetainėje Infopankki vartotojas gali surasti patikimą informaciją savo gimtąja kalba apie persikėlimą į Suomiją, karjerą, būsto, švietimo, sveikatos, šeimos, probleminių situacijų sprendimo ir laisvalaikio praleidimo galimybes. Infopankki svetainę valdo Helsinkio mieste įsikūręs Infopankki biuras, kuriame dirba 6 darbuotojai, svetainės reklaminių lankstinukų, skrajučių galima rasti visose viešose vietose, kur tik galima platinti reklaminę informaciją.

Parengė Violeta Bruvinskienė,
Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja