Mirtis Bernardinų sode

1562 metų Kalėdos. Vilniaus vaitas Augustinas Rotundas sulaukia netikėto svečio — bernardinų vienuolyno gvardijono Bernardo. Jau kurį laiką vienuolyne dedasi bauginantys dalykai: vienuoliai nepajėgia paryčiais atsikelti maldai, naktimis juos kankina slogūs košmarai. Ar tai nelabos dvasios, kerai, ar piktavalių išdaigos? Vaitas į vienuolyną siunčia savo padėjėją ypatingoms byloms Adalbertą, kadaise — budelio mokinį. Vos šiam pradėjus šniukštinėti, įvyksta žmogžudystė — Vilnios upėje šalia vienuolyno randamas negyvas vienuolis brolis Jeronimas.
Tyrimas nuveda Adalbertą net į LDK miestą Polocką, apsiaustą maskvėnų kariuomenės. Kaip vaito patikėtiniui pavyks gyvam ištrūkti iš degančio miesto? Ar ten jis užčiuops nusikaltimo siūlo galą?
Grįžus į Vilnių vienuolyną sudrebina dar viena žmogžudystė. Toji byla varo Adalbertą į neviltį, tačiau netikėtai atsiranda liudininkė — akla žvejo našlė Masiuta.