Baltųjų Karpatų raganos

Romanas „Baltųjų Karpatų raganos“ įkvėptas tikrų istorijų apie moterų gyduolių ir žiniuonių giminę, nuo amžių gyvenusią Čekijos ir Slovakijos pasienyje, Baltųjų Karpatų kalnuose išsibarsčiusiose trobelėse. Vietiniai tikėjo, kad šios moterys apdovanotos ypatingomis, iš kartos į kartą perduodamomis galiomis. Pas jas eidavo ne tik kaimynai – žmonės traukė iš visos Moravijos, garsas apie jas sklido nuo Krokuvos iki Vienos, nuo Prahos iki Budapešto. Žiniuonės gerai pažino vaistažoles, gebėjo gydyti lūžusius kaulus, įveikti kitus kūno ir dvasios negalavimus. Šias moteris vadino dievotojomis, nes jos galėjo prašyti Dievo pagalbos.