Žolynai – vaistas ir maistas

Gegužės 22 d. Reškutėnų bibliotekoje - filiale vyko popietė - susitikimas "Ir vaistas ir maistas“ su Tradicinių amatų centro Reškutėnuose  darbuotoja, žolininke, atestuota tradicinių amatų meistre visose su žolininkyste susijusiose srityse Silvija Juknevičiene. Bibliotekoje rinkosi visi besidomintys žolininkyste, taip pat atvyko Švenčionėlių Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai.
Popietės pradžiai pasirinkome edukacinį žoliavimo užsiėmimą, vykome į gamtą, kur susipažinome su valgomaisiais ir vaistingaisiais augalais. Vėliau išklausėme paskaitą apie žolininkystę.
Žolininkystę meistrė apibūdino kaip gyvenimo būdą. Patys augalai turi genetinę atmintį, kuri siekia milijonus metų, tuo tarpu žmogaus tik keliasdešimt tūkstančių metų. Todėl žmonijai nereikėtų itin žavėtis  atvežtiniais augalais bei išvestinėm augalų veislėm, bet vartoti daug metų žinomas rūšis, nes augalų įvairovę sąlygoja skirtingos gyvenamosios vietos, prie kurių augalas yra pripratęs.
Ji paneigė mitus susijusius su žolininkais, antai kaip tokį, kad  "Žolininkas turi pažinoti visus augalus“, nes vien tik Lietuvoje jų priskaičiuota daugiau kaip 5000. Taip pat pateikė įdomių pastebėjimų apie augalus- augalai gali pasisėti ir išdygti ten, kur jų reikia - dirvožemiui, šeimai, ar žmogui. Tereikia pajusti gamtą, įsiklausyti į ją, stebėti aplinką.
Žolininkė pateikė įdomių, praktinių žinių apie augalų rinkimą, džiovinimą, laikymą. Iš savo praktikos apie augalų vartojimą pateikė įdomių pastebėjimų: kiekvienam žmogui  vertėtų pasirinkti individuliai, pagal žmogaus ir augalo atitikimą. Nėra vieno recepto tinkančio visiems.
Lektorė pateikė keletą liaudies medicinos receptų. Norint, kad augalai veiktų, labai svarbus yra tikėjimas jų galia. Gydymas augalais tai ne tik arbatos, bet ir kompresai, kosmetika, tepalai, maistas, augalų vanduo – apsipylimai, gėrimai, sultys, miltukai, kubilai, garai, vonios, vonelės, pirtis.
Iš istorijos žinome, kad ankstesniais laikais beviltiškai sergantį žmogų veždavo pas žolininką ir palikdavo, dažniausiai gydydavo pirtyje, slapta, galbūt ir dėl to, kad ta gydymo galia žmonės tikėjo, bet bijojo viešo pasmerkimo, bei apkaltinimo "raganavimu“.
Meistrė atsinešė visą puokštę mūsų krašto  vaistingųjų augalų, tad vykusios viktorinos metu dalyviams teko atpažinti vaistažoles, tarp kurių buvo ir labai reti, XVI a. menantys augalai - balzamita, skaistenis.  Taip pat vaistinis šalavijas, taukė, vaistinis bijūnas, ugniažolė, raskila ir kt.
Žolininkė pristatė leidinius, tarp jų seną, 1974 m., išleistą rusų autorės A. D. Turovos  knygą  "Vaistiniai augalai ir jų panaudojimas“, kurioje pateikta labai daug, išsamios informacijos apie vaistinius augalus, netgi pateikiamos augalų sudėties cheminės formulės.
Vėliau vyko vaistinių užpiltinių degustacija, arbatų pristatymas, bendravimas tęsėsi prie kvapnaus arbatžolių puodelio.

 Parengė  Reškutėnų kaimo bibliotekos - filialo bibliotekininkė Dangira Lapėnaitė, nuotraukos  Dr. Regina Mikštaitės - Čičiurkienės ir Dangiros Lapėnaitės