Poezijos popietė „Norėčiau aš“

„Poezija - tai sielos kalba. Poeziją vieni mėgsta, kiti - ne. Ir kaip įtikinti tą nemėgstantįjį, kad poezija - tai sielos kalba, kuri dažnai pasako tiek daug! Ne tik apie žmogaus, bet ir apie visos tautos būseną. Kartais poeto lūpomis, regis, kalba visas pasaulis, kartais, atrodo, šaukia pati  žemė“
( poeto J. Mačiukevičiaus žodžiai) .
Vytauto Babravičiaus daina „Jaunyste mano“ ir Marijono Svirbutavičiaus eilės skambėjo kovo 23 - iosios penktadienį, Švenčionių socialinių paslaugų centro Senų ir neįgalių žmonių globos namuose. Tą dieną čia vyko popietė „Norėčiau aš“, skirta Pasaulinei poezijos dienai paminėti. Šventėje dalyvavo Švenčionių socialinių paslaugų centro direktorė J. Jurkevičienė, direktoriaus pavaduotojas ūkio reikalams V. Kasperovič, globos namų gyventojai, darbuotojai, Šventos kaimo gyventojai ir atvykę svečiai.
Matyti saulę, gėles, žmones jų veidus... Kartais mes net neįsivaizduojame kiek tai daug mums reiškia. Kiek daug gražių spalvų mes matome ir dažnai nesusimąstome, kad yra žmonių, kurie dėl negalios negali jų matyti. Taip, prieš du dešimtmečius, nutiko globos namų gyventojui Marijonui Svirbutavičiui. Džiaugiamės, kad aklumas neužgesino Marijono pomėgio kurti eiles. Šios popietės metu buvo dalinamasi mintimis apie Marijono kūrybą, skaitomos jo nuostabios eilės. Šventos kaimo bibliotekos - filialo bibliotekininkė A. Misiūnienė parengė liaudiškų dainų programą, kurias atliko Šventos kaimo moterys ir susirinkę šventės svečiai. Globos namų muzikantas Algis smagiai akordeonu pritarė.
Švenčionių viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio – informacinio skyriaus vedėja Liudmila Untanienė pristatė mūsų krašto poetų knygų parodą „Kraštiečių kūryba“. Ta proga, Joana Jurkevičienė  bei Liudmila Untanienė, pasveikino Marijoną su Pasauline poezijos diena. Marijonui buvo įteikta Švenčionių rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos direktorės Leonardos Vilčiauskienės padėka už nuoširdų bendravimą ir kūrybiškumą.
Po smagios popietės visi dalyviai susėdę prie vaišių stalo, vaišinosi arbata, bendravo su šių globos namų poetu Marijonu. Ir mes su jumis norime pasidalinti jo eilėmis apie pavasarį.

                                               Pavasaris
                      Pavasaris šalia alsuoja, upeliais plaukia tirpstantys ledai.
                      Linksmai ledus palydi, saulutei šildantys krantai.
                      Pirma, berželiai sužaliuoja, paukšteliai džiaugiasi miškais.
                      Pajutę šilumą miškų palaukės, jau puošiasi žibuoklių mėlynais žiedais.

                      Saulutei vos tik patekėjus, vieversiai pakyla virš laukų.
                      Žemdirbiai išgirdę vieversėlio giesmę į laukus išeina dirbt laiku.
                      Pavasarį pakeičia vasarėlė, saulutė mus visus vilioja.
                      Javai jau bręsta dirvose ir vėjyje kaip jūra jie banguoja.

Parengė Šventos kaimo bibliotekos - filialo bibliotekininkė Angelė Misiūnienė