Patirčių kupina bibliotekininkų kelionė po Švenčionių rajoną

Kartais taip skubame pro savas vietas, kad net nepastebime, kiek daug jos turi ką papasakoti. O juk užtenka trumpam sustoti, apsidairyti, įsiklausyti – ir pažįstamas kraštovaizdis ima atsiverti visai kitomis spalvomis. Senas pastatas prabyla istorija, tylus kaimo keliukas nuveda prie netikėto atradimo, o išgirsti pasakojimai dar ilgai gyvena mintyse, primindami, koks turtingas yra mūsų kraštas.

Tokią patirtį bibliotekininkams dovanojo metodinė diena – kelionė po Naujojo Strūnaičio, Senojo Strūnaičio, Vidutinės ir Ziboliškės kaimus. Keliaudami atradome ne tik naujų faktų ar įdomių vietovių, bet ir naują žvilgsnį į tai, kas sava. Į tai, pro ką galbūt ne kartą pravažiavome, tačiau šįsyk sustojome pamatyti iš arčiau. Tokios akimirkos primena: pirmiausia verta atrasti tai, kas visai šalia, o tik tada dairytis į tolimesnius horizontus.

Kelionę pradėjome Strūnaičio bibliotekoje, kur mus pasitiko Strūnaičio ir Vidutinės bibliotekų bibliotekininkė Teresa Krutkevič. Apžiūrėję biblioteką, patraukėme prie netoliese esančio malūno, kur išgirdome jo istoriją, o vėliau aplankėme įspūdingą Strūnaičio bažnyčią ir susipažinome su jos praeitimi.

Iš čia vykome į Senojo Strūnaičio kaimą, kur susitikome su Kristijonu Žičkumi – „Ugdančių patirčių namų“ vadovu. Kartu su komanda jis buvusios mokyklos patalpose, atokiau nuo miesto šurmulio, kuria bendruomenišką erdvę, kurioje svarbus kiekvienas žmogus ir jo poreikiai. Čia gamta, augalai ir gyvūnai tampa savotiškais sąjungininkais, o vertinimo kriterijai – intelektas, grožis ar jėga – netenka reikšmės. Svarbiausia tampa dėmesys sau ir kitam, rūpestis bei galimybė atrasti ir stiprinti savo vidines galias. Ši vieta ypač atvira tiems, kurie ieško bendrystės ir nori geriau pažinti save.

Toliau vykome į Ziboliškės kaimą, kur mūsų jau laukė entuziastinga bendruomenės pirmininkė ir gamtos mylėtoja Rūta Baškytė. Pasivaikščiojome po kaimą, išgirdome jo istoriją, susipažinome su bendruomenės veikla ir nuveiktais darbais – ši bendruomenė turi kuo didžiuotis.

Paskutinė kelionės stotelė – Vidutinės biblioteka. Čia turėjome galimybę susitikti su buvusia Vilniaus universiteto bibliotekininkystės dėstytoja Vanda Jurkuvėniene ir pasiklausyti įdomių, įkvepiančių pasakojimų. Turiningą dieną užbaigėme jaukiai – prie puodelio kavos dalindamiesi įspūdžiais.

Kai keliai vėl parvedė namo, mintys dar ilgai klaidžiojo po aplankytas vietas. Po senų medžių pavėsiais, prie laiko paliestų pastatų, žmonių pasakojimuose ir tyloje, kuri kalba daugiau nei žodžiai. Tokios dienos primena paprastą tiesą: kraštas tampa artimesnis tada, kai jį ne tik matai, bet ir išgirsti. 

Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografė Asta Podnebesnova
Nuotraukos Justinos Politienės, Gražinos Dargytės  ir Jurgitos Sondor