Kalboje tauta pasisako, kas esanti, ko verta. Tautos kalboje yra išdėstyta visa jos prigimtis - istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia. Tai žymiausio lietuvių kalbininko Jono Jablonskio pasakyti žodžiai, kurie aktualūs ir po daugelio dešimtmečių.
Valstybinė lietuvių kalbos komisija įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje pakvietė atsigręžti į gimtąją kalbą ir 2017 m. vasario 16 - kovo 11 d. rengti Lietuvių kalbos dienas.
Prie šios gražios iniciatyvos prisijungė ir Stanislavavo kaimo biblioteka-filialas. Kovo 10-osios pavakarę į popietę „Kaip ūliojo mūs senoliai“ sugužėjo nemažas būrelis dalyvių.
Etninėje aplinkoje, prie žibalinės lempos skambėjo gražiausios lietuvių poetų, Švenčionių literatų eilės apie Lietuvą, jos kalbos, gamtos grožį, kurias skaitė Monika Vinikaitė. Garbaus amžiaus senolė Filomena Miklaševičienė papasakojo kaip jos jaunystėje, po gražios dienos ir sunkių darbų, susirinkdavo visi į didelį būrį, dalindavosi dienos įspūdžiais ir dainuodavo, žaisdavo žaidimus.
Stanislavavo skyriaus moterų ansambli „Radasta“ padainavo daug gražių lietuvių liaudies dainų.
Renginio pabaigoje vaišinomės pačių pasigamintais senoviniais Stanislavavo krašto patiekalais: sūriais ir pyragais, senolei F. Miklaševičienei padedant šokome senovinius šokius, ratelius, žaidėme žaidimus.
Parengė Stanislavavo kaimo bibliotekos - filialo bibliotekininkė Franė Bičkuvienė
Komentarai