Kraštiečių eilės skambėjo tarmiškai

Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko renginys „Kraštiečių eilės skamba tarmiškai“, skirtas lietuvių kalbos dienoms, Aukštaitijos metams ir Pasaulinei poezijos dienai, kuri UNESCO iniciatyva minima kovo 21–dieną, paminėti. Lietuvių kalbos dienas surengti aštuntą kartą šiais metais skatina Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Lietuvos įstaigose, visuomeninėse organizacijose ir lietuvių bendruomenėse užsienyje, panašaus pobūdžio renginiai tikslingai rengiami didinti lietuvių kalbos prestižą, stiprinti lietuvių kalbos mokymosi motyvaciją ir telkti bendruomenes. 2023-ieji metai paskelbti Aukštaitijos metais, pabrėžiant, kad šiemet sukanka 700 metų nuo pirmojo reikšmingo Aukštaitijos vardo pagarsinimo tarptautinėje erdvėje. Tai puiki proga atkreipti dėmesį į savitas Aukštaitijos tradicijas (sakytinį ir muzikinį folklorą, kulinarinį paveldą, tradicinius amatus ir verslus, kalendorinius ir kitus papročius, tarmę ir patarmes), aktualizuoti jų išsaugojimą, pasidžiaugti stipria šio krašto žmonių etnoregionine savimone.
Muzikinį foną renginiui „Kraštiečių eilės skamba tarmiškai“, dovanojo Švenčionių folkloro ansamblis „Saulalė“. Kolektyvas atliko autentiškus, mūsų krašto dainuojamosios tautosakos kūrinius.  Jaunoji mūsų krašto tarmės puoselėtoja, pasakorė Gabija Misiūnaitė, atvėrė savo širdies tarmiškąjį langelį, atlikdama pasakojamosios tautosakos kūrinius tarmiškai, padavimus, apie mūsų krašto įžymių vietų atsiradimą. Ansamblio „Saulalė“ ir pasakorės vadovas–Švenčionių miesto kultūros centro meno mėgėjų veiklos organizatorius Rimantas Ankėnas.
Bibliotekoje svečiavosi kraštietis, poetas, mokytojas, muziejininkas, subtiliu humoro jausmu trykštantis Vasilijus Trusovas, gimęs Rakštelių kaime, Švenčionių r., šiuo metu gyvenantis Zarasuose. Poeto ryšį su gimtojo krašto kalba, taikliai apibūdino studijų bičiulis ir kolega Klemas Indrėkus, V. Trusovo knygos „Siauri likimo vartai“ anotacijoje parašęs–„Gal tas Rytų Aukštaitijos žemės lopinėlis turi kokių nors paslaptingų energetinių galių, kad neišnyksta iš Vasilijaus sąmonės ir pasąmonės, kad yra tvirtesnis už pragyventus metus ir studentiškos jaunystės svajonių miestą Vilnių. Išėjęs pro siaurus medinius kaimo vartelius ir vaikštinėdamas Karalių miesto gatvėmis, vaikinukas žalsvu studentišku paltuku taip ir neišėjo nei iš Rakštelių būties, nei iš to krašto kalbos...“ Kraštiečiui  Vasilijui Trusovui gimtoji „utarka“ liejosi iš širdies, susirinkusiai auditorijai poetas skaitė jau savo knygose įamžintas ir naujai štrichuojamas eiles skambančias tarmiškai, dalijosi nuotaikingais atsiminimais.
Mūsų kalbinį turtą puoselėjusios kraštietės, poetės Angelės Tumalavičiūtės-Matesovičienės poezijos eiles skaitė ir visu grožiu tarmiškumo dvasią atskleidė literatė Laima Radžiūnienė. Labanoro parapijos Padumblės k., Švenčionių r. gimusią Angelę Tumalavičiūtę-Matesovičienę, tarmiškas žodis lydėjo nuo mažens,  mintis kad tarmės nyksta, paskatino kurti eiles gimtąja Labanoro krašto tarme.
Bibliotekos vedėja Alytė Čečiurkienė, skaitė ištrauką iš mūsų kraštietės, kalbininkės, dėstytojos, vertėjos Angelės Vilutytės knygos „Gimtinės kalbos lobiai“. Kūriniuose, Kaltanėnų vlsč., Švenčionių r. gimusios kraštietės knygoje, užrašyti Kaltanėnų parapijos senosios kartos žmonių pasakojimai, vaizdingieji posakiai Kaltanėnų parapijos šnekta.
Nedaug yra kalbų, kurios tarmių, patarmių, šnektų gausa prilygtų lietuvių kalbai. Šis išskirtinumas bei savitumas, tautai suteikia galimybę išlikti ir išsilaikyti. Aukštaitija yra didžiausias ir margiausiais etnografinis regionas Lietuvoje. Tai puikiai parodo tarmių įvairovė, kurią gana taikliai apibūdina tarmiškas žodis „alasas“. Tarmės gyvybingumą ypač ryškiai atskleidžia, saugo ir tąsą užtikrina bendravimas tarmiškai su jaunąja karta.  Tai taip sava, taip tikra, iš vaikystės pasaulio, iš gimtųjų namų, iš tėvų ir senelių. Tai mūsų turtas, pasididžiavimas, mūsų protėvių palikimas, ir kas jį išsaugos, jei ne mes patys?

Parengė Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Irena Skudutienė. Nuotraukos Švenčionių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografės Jolantos Andraikėnienės.