Kraštiečio Vasilijaus Trusovo „Užutėkiai“ Švenčionių viešojoje bibliotekoje

Saulėtą vasaros saulėgrįžos dieną Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje vyko kraštiečio, mokytojo ir literato, muziejininko ir kraštotyrininko, poeto Vasilijaus Trusovo naujausios knygos „Užutėkiai“ pristatymas. Vasilijų Trusovą žinome kaip trijų ankstesnių jo knygų „Užpustytos laiko stotys“ (2003), „Siauri likimo vartai“ (2010) ir “Žaibai krinta į žolę“ (2012) autorių.
Vasilijus Trusovas gimė ir vaikystę praleido Rakštelių kaime (Švenčionių r.). Jaunystės svajonė tapti aktoriumi neišsipildė, likimas sudėliojo kitaip. Baigęs Vilniaus pedagoginį institutą pasirinko garbingą mokytojo darbą, vėliau vadovavo laikraščiui, o šiuo metu p. Vasilijus lyg žuvis vandenyje nardo Zarasų krašto muziejuje. Tačiau širdyje likęs noras tapti aktoriumi neliko nerealizuotas, p. Vasilijui scena nesvetima. Energingas ir charizmatiškas meno ir kultūros puoselėtojas šoka ir dainuoja, taip pat vaidina spektakliuose, organizuoja bei veda renginius.
Knyga „Užutėkiai“– ketvirtoji, dešimtmetį brandinta, pelniusi Zarasų literatų klubo ,,Virš tylos“ pirmininkui gražų pripažinimą – respublikinio konkurso ,,Baltojo balandžio sugrįžimas“ laureato vardą. Knygos recenzentė Dr. Irena Baliulė eilėraščių knygos įžanginiame žodyje rašo: „Lyrinis subjektas labai artimas autoriui savo optimistiniu tikėjimu, kad ir po juodžiausios nakties ateis rytas su viltinga žalia spalva... Pats tikriausias kalbėjimas, kuris užgauna ir skaitytojo jausmus, kai autorius suranda savąjį žodį išreikšti ne faktą, o emociją“. Cituojant autoriaus kurso draugą, bičiulį, lietuvių kalbos mokytoją ekspertą Klemą Indrėkų: „Jau rinkinio pavadinimas ,,Užutėkiai“ daug pasako apie šio laikotarpio Vasilijaus kūrybos motyvus ir paties kūrėjo dvasinę būseną... Autorius aiškiai suvokia didžiausią pasaulio tiesą, kad žmogus ilgisi amžinybės, nors pats yra neamžinas. Ta amžinumo siekiamybė ir laikinumo realybės tema išsakoma dažname eilėraštyje... Nostalgija ir sentimentai viskam, kas pragyventa ir užgyventa“. Knygą „Užutėkiai“ subtiliais, estetiškais vaizdiniais potėpiais iliustravo ir pasak pačios iliustracijų autorės „prie didelio talento“ prisidėjo  dailininkė Gintarė Laurikėnienė.
„Užutėkių“ autorius pasidalijo mintimis, kad nemaža dalis eilių atsirado ligoninėje, sušlubavus sveikatai. Tačiau ir ten, devintame ligoninės aukšte, vos sustiprėjęs ėmėsi rašiklio. Neįmanoma nesižavėti ir nesistebėti p. Vasilijaus iškalbingumu, trykštančia energija, tikromis emocijomis, optimizmu, humoro jausmu ir tuo pačiu vidiniu balansu. Knygos pristatymo metu jį kalbinusiai bibliotekininkei vis primindavo „jį pristabdyti“, o juk jo liejamos kalbos, įtaigių pasakojimų,  atsiminimų atsiklausyti neįmanoma! „Užutėkiuose“, be dvasinę būseną atspindinčių poezijos eilių, autorius prozos tekstu „išliejo“ keletą sentimentalių, nostalgiškų ,,Impresijų“, taip pat, puoselėdamas kalbinį palikimą, autorius užrašė keletą širdžiai mielų „Padzūkavimų“.
Susitikimo metu autorių sveikino  artimieji, pažįstami, bičiuliai, bibliotekos bendruomenė. Autoriui skriejo širdingi kūrybinio įkvėpimo, minčių lengvumo, sveikatos linkėjimai, šilti padėkos žodžiai už nuveiktus ir būsimus darbus.

Vasilijaus Trusovo Knyga „Užutėkiai“ savaip palies kiekvieną skaitytoją. Galbūt fragmentiškai rasime joje dalį savosios būties ir jausmų, o lengva, nuoširdi  poeto žodžio maniera privers patikėti šia knyga. Džiaugiamės, didžiuojamės ir kviečiame poeto Vasilijaus Trusovo dovaną – naująją knygą „Užutėkiai“ skaityti Švenčionių rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje.

Parengė Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus kultūrinių veiklų organizatorė ir koordinatorė Irena Skudutienė. Nuotraukos Skaitytojų aptarnavimo ir bibliografinio-informacinio skyriaus bibliografės Jolantos Andraikėnienės.