REŠKUTĖNUOSE PAMINĖTA BALTŲ VIENYBĖS DIENA

REŠKUTĖNUOSE PAMINĖTA BALTŲ VIENYBĖS DIENA

Rugsėjo 22 d. Reškutėnuose, istorinėje teritorijoje, kur  formuojantis  baltų gentims apsigyveno lietuvių gentis,-paminėta Baltų vienybės diena. Rugsėjo 22 – oji diena yra rudens lygiadienis ir Saulės mūšio diena. Mūšis įvyko 1236 m. rugsėjo 22 d. tarp žemaičių ir Kalavijuočių ordino kariuomenės, kuriame buvo sutriuškintas Kalavijuočių ordinas ir nutrauktas kitų baltų žemių užkariavimas. Reškutėnų apylinkėse gausu akmens, žalvario amžiaus gyvenviečių, šios teritorijos sėte nusėtos pilkapiais, kapinynais, čia atrasta ir polinė gyvenvietė.
Renginys prasidėjo Reškutėnų bibliotekoje-filiale, bibliotekininkė Dangira Lapėnaitė  pasveikino visus susirinkusius Baltų vienybės dienos proga, kviesdama sugrįžti į praeitį, prisiminti čia gyvenusius protėvius, bei supažindino su renginio programa.
Baltų vienybės dienos paminėjimą pradėjome etnokultūriniu pažintiniu žygiu prie XII-XIII a. Rėkučių gynybinio įtvirtinimo. Tai Besiformuojančios Lietuvos valstybės gynybinis įrenginys“- taip jį pavadino archeologas prof. Algirdas Girininkas. Rėkučių gynybinis pylimas pirmą kartą paminėtas okupacinės caro administracijos sudarytame Vilniaus gubernijos archeologiniame žemėlapyje.  Šį gynybinį įtvirtinimą 1906 m. tyrinėjo archeologas V. Kaširskis. Tačiau jame nieko neradęs, žinias apie paminklą paliko tik tyrinėjimų dienoraštyje, perduotame į Peterburgą.  Rėkučių gynybinį įrenginį iš naujo 1989 metais aptiko Kretuono archeologinė ekspedicija. 1990–1991 metais įtvirtinimą kasinėjo Lietuvos istorijos instituto archeologai Algirdas Girininkas ir Gintautas Zabiela ir kt. Šalia pėstute praėjome palei Rėkučių pilkapyną.
 Apsilankėme Lygumų  kalne, drąsiausieji įkopė į apžvalgos bokštą. Tai 180 m. aukščio virš jūros lygio siekianti plokštikalnė yra tarsi milžiniška apžvalgos aikštelė. Į šiaurę tyvuliuoja ežeras Vajuonis. Į pietus nuo Akmeniškių kaimo atsiveria panorama į ežerą Kretuonykštį. Ten, kur į vakarinį kalno šlaitą kyla kelias, senojo trianguliacijos bokšto vietoje pastatytas naujas apžvalgos bokštas. Iš čia visas Kretuono ežeras matosi kaip ant delno. Kalno papėdėje auga senų medžių alėja ir žymi kadaise čia buvusio dvaro vietą.
Stabtelėjome prie paminklo Vytautui Didžiajam prie Žaugėdos upelio, pastatyto 1930m. Tai pirmasis toks paminklas lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Už tai lenkų valdžia ,,Ryto“ draugijos  narius nubaudė, bet paminklo nenuvertė. Aplankėme Lietuvos vardo paminėjimo 1000- mečio paminklą,  pastatytą šio krašto šviesuolės Viktorijos Lapėnienės iniciatyva 2009 metais, ant Veršelio kalvos.
Nuvykome prie Reškutėnų piliakalnio. Tai vienas iš seniausių Lietuvoje, datuojamas IV- V a. Piliakalnį1980  m. rado ir žvalgė Istorijos institutas (vadovas prof. Algirdas Girininkas), 1987 m. tyrinėjo  Mokslinė metodinė taryba, radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
Vėliau lankėmės Reškutėnų muziejuje-filiale, kur muziejininkė Viktorija Lapėnienė supažindino su ekspozicijomis, archeologiniais radiniais.
Šalia kieme esančių baltiškųjų skulptūrų, prisijungėme prie Baltų vienybės ugnies sąšaukos, uždegėme ugnį, kuri apjungė piliakalnius ir su baltų istorija susijusias vietas Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė taip pat pakvietė visus  prisiminti protėvius ir atlikti apeigas tarsi sąsaja jungiančias praeitį su dabartimi: Išgerti apeiginį gėrimą, perduodant vienybės galią vieni kitiems, bei kartu pasivaišinti apeiginiu sūriu su medumi, kurį atvežė svečiai iš Milkuškų, pagamino šeimininkė Janina Verikienė.
 Dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė skaitė  paskaitą "Baltų kultūros palikimas Reškutėnų apylinkėse etnokultūrinio pažintinio turizmo perspektyvoje“. Buvo apžvelgta priešistorinių laikų periodai bei žmonių gyvensena, pokyčiai iki genčių susiformavimo. Lektorė plačiau papasakojo apie baltų kultūros palikimą, pasidalino savo įžvalgomis apie rekonstruotos polinės gyvenvietės pritaikymą etnokultūrinio pažintinio turizmo perspektyvoje. Švenčionių rajono savivaldybė teikė paraišką Europos Sąjungos  projektui „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“, tačiau vertintojai nepritarė teiktam projektui. Lietuviams, norintiems pamatyti, kaip žmonės gyveno senovės polinėse gyvenvietėse, galima pasiūlyti vykti į Latviją. Norint pamatyti įtvirtinimus, panašius į Rėkučių, reikia vykti į Šiaurės Vokietiją. Diskusijos apie tai tęsėsi prie apeiginių vaišių stalo.
Į renginį atvyko svečiai - Milkuškų kaimo bibliotekos-filialo aktyviausi skaitytojai, kuriuos subūrė bibliotekininkė Česlava Aleksejevec. Sveikindama visus su baltų vienybės diena ji dėkojo už pakvietimą ir galimybę apsilankyti šiose istorinėse vietovėse, (savivaldybės Viešoji biblioteka suteikė transportą) ir perskaitė  B. Lengvinienės eiles "Ir visi, kas prie saulės". Džiugu, kad Milkuškų gyventojas Vladislav Micevič, savo asmeniniame archyve sukaupęs didelį fondą dokumentinių, rašytinių ir ikonografinių šaltinių, siekiančių net XIX a. pabaigą bei XXI a. taip pat atvyko kartu į Reškutėnus. Renginyje dalyvavo buvusi ilgametė Švenčionių raj. Savivaldybės Viešosios bibliotekos darbuotoja, Lietuvos garbės kraštotyrininkė Aldona Mikštienė su vyru Tadeušu, ji viena iš pagrindinių sąjūdžio iniciatorių, bendradarbiavusi  su ,,Ryto“ laikraščio redaktoriumi S. Tumėnu, teikusi leidiniui kraštotyrinę medžiagą, bei apdovanota Lietuvos sąjūdžio 10 -mečio jubiliejaus proga.
Reškutėnų kaimo bibliotekoje-filiale veikia spaudinių paroda "Baltų pasaulėjauta šiandien“, čia eksponuojami žymių mokslininkų, archeologų, etnologų leidiniai, mokslinės išvados, straipsniai.

Parengė Reškutėnų kaimo bibliotekos-filialo  bibliotekininkė Dangira Lapėnaitė

Knygų startas
Biblioteka visiems
LOVEJOB
Knygų kalėdos
Švenčionių rajono savivaldybė
Vilnijos vartai
Interaktivi biblioteka
FB
Graži tu mano
Regiono bibliotekų tinklaraštis
E-paveldas