Lietuvių kalbos diena Svirkų kaimo bibliotekoje

Lietuviški žodžiai – kaip grakščios
Sadutės šokėjos kieme:
Padangėj žvaigždėm apsisagsčius,
Jos plauko kaip gulbės žeme.
                               Eduardas Mieželaitis

       Svirkų kaimo bibliotekoje kovo 8 d. vyko popietė „Skaitymas mus vienija“, skirta lietuvių kalbos dienoms paminėti. Renginį pradėjome Eduardo Mieželaičio eilėmis „Lietuviški žodžiai“  ir toliau tęsėme eiliuotą lietuviškų posmų pynę. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai artėjant, pagerbdami moteris, kurių grožis, protas ir talentas nušvietė Lietuvos 100-metį, prisiminėme Barborą Radvilaitę, kurios gyvenimas labiausiai apipintas legendomis ir kurios vardas, kalbant apie Lietuvą, pirmasis  išplaukia iš istorinės praeities rūko, Kazimierą Prunskienę  - Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo akto signatarę, Loretą Asanavičiūtę, žuvusią ginant Lietuvos laisvę. Prisiminėme menininkes, aktores, gydytojas, žolininkes, ir, žinoma, rašytojas,  kurių knygas, gražia lietuvių kalba parašytas, skaitome. Renginio dalyvės susipažino su knygų paroda „Moterims ant rankų supas Lietuva“, kurioje eksponuojami lietuvių rašytojų moterų kūriniai nuo Žemaitės laikų. Skaitėme E. Mieželaičio, J. Marcinkevičiaus, A. Baltakio lyriškas, dvasingas, su švelnaus humoro gyslele eiles apie moteris. Kalbėjomės apie paprastas mūsų krašto moteris, kurios, keičiantis laikams ir santvarkoms, gimdė ir augino vaikus, kepė duoną ir audė margus raštus. Valerija Meškelienė pasakojo apie savo močiutę - auksarankę kaimo gražuolę, neatsigindavusią piršlių, o Danguolė Strižakienė į renginį atėjo nešina savo klasiokės uteniškės poetės Elenos Nikonovienės poezijos rinkiniu „Prisilietimai“, iš kurio skaitė mums parinktus posmus. Surašėme kiekvienai iš dalyvių gražiausiai skambantį lietuvišką žodį ar posakį. Jaukioje žvakių šviesoje prie popietės dalyvių suruošto vaišių stalo dar ilgai bendravome,  dalijomės mintimis ir prisiminimais.

Parengė Svirkų kaimo bibliotekos-filialo bibliotekininkė Valentina Veličko